Vytautas Didysis

Vytautas Didysis – bene svarbiausias tarpukario tautinio panteono herojus. Neįvykusios Vytauto Didžiojo karūnavimo ir 500-osios mirties metinės 1930 m. buvo iškilmingai minimos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijai priklausančiame Vilniaus krašte. Kitas simbolinę prasmę įgavęs įvykis buvo karalių kriptos atradimas 1931 m. rugsėjį. Po pavasario potvynio, vykdant katedros konstrukcijų ir pamatų restauravimo bei tvirtinimo darbus ir viliantis atrasti Vytauto Didžiojo kapą, per kasinėjimus rūsiuose buvo aptikta kripta su karaliaus Aleksandro Jogailaičio ir dviejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais. Atradimas sustiprino Vilniaus, kaip istorinio Lenkijos miesto, įvaizdį ir drauge atgaivino abiejų tautų viltį, kad pavyks rasti ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikus.

Vinco Grybo (1890–1941) paminklas Vytautui Didžiajam buvo pastatytas kaip tik 500-osioms mirties metinėms paminėti. 1931 m. jis atidengtas Aukštojoje Panemunėje Kaune šalia Karo mokyklos, 1951 m. nugriautas, o 1990 m. atstatytas Laisvės alėjoje. Gipsinis didžiojo kunigaikščio biustas iš „Ellex Valiunas“ kolekcijos buvo sukurtas kaip skulptūrinis minėto monumento eskizas. Įdomu, kad Vytautas pavaizduotas su Lietuvos kariuomenės uniformai tipiškomis detalėmis.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

1930 m., nepriklausomai Lietuvos Respublikai minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, šalyje pastatyta įvairaus meninio lygio paminklų ir kitų memorialinių ženklų. Vienas žymiausių – Vinco Grybo (1890–1941) paminklas Vytautui Didžiajam, 1931 m. atidengtas Aukštojoje Panemunėje Kaune (1951 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas Laisvės alėjoje). „Ellex Valiunas“ kolekcijoje esantis gipsinis didžiojo kunigaikščio biustas buvo sukurtas kaip skulptūrinis minėto monumento eskizas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Vytautas Didysis – bene svarbiausias tarpukario tautinio panteono herojus. Neįvykusios Vytauto Didžiojo karūnavimo ir 500-osios mirties metinės 1930 m. buvo iškilmingai minimos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijai priklausančiame Vilniaus krašte. Kitas simbolinę prasmę įgavęs įvykis buvo karalių kriptos atradimas 1931 m. rugsėjį. Po pavasario potvynio, vykdant katedros konstrukcijų ir pamatų restauravimo bei tvirtinimo darbus ir viliantis atrasti Vytauto Didžiojo kapą, per kasinėjimus rūsiuose buvo aptikta kripta su karaliaus Aleksandro Jogailaičio ir dviejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais. Atradimas sustiprino Vilniaus, kaip istorinio Lenkijos miesto, įvaizdį ir drauge atgaivino abiejų tautų viltį, kad pavyks rasti ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikus.

Vinco Grybo (1890–1941) paminklas Vytautui Didžiajam buvo pastatytas kaip tik 500-osioms mirties metinėms paminėti. 1931 m. jis atidengtas Aukštojoje Panemunėje Kaune šalia Karo mokyklos, 1951 m. nugriautas, o 1990 m. atstatytas Laisvės alėjoje. Gipsinis didžiojo kunigaikščio biustas iš „Ellex Valiunas“ kolekcijos buvo sukurtas kaip skulptūrinis minėto monumento eskizas. Įdomu, kad Vytautas pavaizduotas su Lietuvos kariuomenės uniformai tipiškomis detalėmis.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

1930 m., nepriklausomai Lietuvos Respublikai minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, šalyje pastatyta įvairaus meninio lygio paminklų ir kitų memorialinių ženklų. Vienas žymiausių – Vinco Grybo (1890–1941) paminklas Vytautui Didžiajam, 1931 m. atidengtas Aukštojoje Panemunėje Kaune (1951 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas Laisvės alėjoje). „Ellex Valiunas“ kolekcijoje esantis gipsinis didžiojo kunigaikščio biustas buvo sukurtas kaip skulptūrinis minėto monumento eskizas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.