Vytauto Didžiojo kantata

Jau pasibaigus Lietuvoje įspūdingai minėtoms Vytauto Didžiojo iškilmėms, šventės vykdomasis komitetas kompozitoriui Juozui Žilevičiui (1891–1985) užsakė sukurti „Vytauto Didžiojo kantatą“ pagal prelato Adomo Jakšto (1860–1938) žodžius. Tuo metu Švietimo ministerijos į JAV komandiruotas J. Žilevičius parašė pirmąją išeivijoje tokios stambios apimties lietuvišką kantatą, skirtą mišriam chorui, kvartetui, solistui baritonui, fortepijonui ir trims trimitininkams. Kūrinyje net tik šlovinamas Vytautas ir apdainuojami jo nuopelnai, bet nuskamba ir Vilniaus netekties tema. Pirmą kartą kantata, atliekama Lietuvos Vyčių „Dainos“ choro, nuskambėjo 1934 m. sausio 28 d. Čikagoje. Tąkart ir vėliau atliktas kūrinys neabejotinai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo kulto puoselėjimo išeivijoje.

 

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Jau pasibaigus Lietuvoje įspūdingai minėtoms Vytauto Didžiojo iškilmėms, šventės vykdomasis komitetas kompozitoriui Juozui Žilevičiui (1891–1985) užsakė sukurti „Vytauto Didžiojo kantatą“ pagal prelato Adomo Jakšto (1860–1938) žodžius. Tuo metu Švietimo ministerijos į JAV komandiruotas J. Žilevičius parašė pirmąją išeivijoje tokios stambios apimties lietuvišką kantatą, skirtą mišriam chorui, kvartetui, solistui baritonui, fortepijonui ir trims trimitininkams. Kūrinyje net tik šlovinamas Vytautas ir apdainuojami jo nuopelnai, bet nuskamba ir Vilniaus netekties tema. Pirmą kartą kantata, atliekama Lietuvos Vyčių „Dainos“ choro, nuskambėjo 1934 m. sausio 28 d. Čikagoje. Tąkart ir vėliau atliktas kūrinys neabejotinai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo kulto puoselėjimo išeivijoje.

 

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė