Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje

Kūrinyje nutapytas vienas garsiausių įvykių Lietuvos Bažnyčios istorijoje – 1608 m. įvykęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje. XVI a. Lietuvoje išplitusi Reformacija tuo laiku dar nebuvo užleidusi savo pozicijų katalikybei, tad Šiluvos apsireiškimas turėjo didelę reikšmę konfesijų konkurencijos raidai Žemaičių vyskupijoje. XVII a. užfiksuotame įvykio aprašyme pasakojama, kad piemenėliai, ganydami pievose bandą, ant vieno didelio akmens pamatė Mergelę, laikančią Kūdikį ir verkiančią. Apie regėjimą jie nubėgę papasakojo kalvinų katechetui, o šis – kalvinų kunigui, kuris, nuėjęs į vietą, taip pat pamatė Mergelę ir paklausė, kodėl ji raudanti. Ši atsakiusi, kad jai liūdna, nes šioje vietoje kadaise buvo garbinamas jos Sūnus, o dabar čia „ariama ir sėjama“. Tai tarusi ji pranyko. Kalvinai, kaip klaidatikiai, paniekino regėjimą, laikė tai piktosios dvasios pasireiškimu. Tačiau piemenėlių pasakojimas ėmė plačiai sklisti, tuomet prisiminta ir tai, kad akmens vietoje iš tiesų seniau stovėjusi katalikų bažnyčia. Ilgainiui Šiluvos apsireiškimo vieta ir čia pastatyta nauja katalikų bažnyčia tapo reikšmingiausiu piligriminiu centru Žemaičių vyskupijoje, o didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas malonėmis išgarsėjo už jos ribų ir Romos Šv. Petro bazilikos kapitulos pritarimu 1786 m. buvo vainikuotas karūnomis. Kolekcijoje esantis paveikslas nutapytas pagal atvaizdo karūnavimo jubiliejaus proga 1886 m. išleistą devocinį paveikslėlį.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)

Kūrinyje nutapytas vienas garsiausių įvykių Lietuvos Bažnyčios istorijoje – 1608 m. įvykęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje. XVI a. Lietuvoje išplitusi Reformacija tuo laiku dar nebuvo užleidusi savo pozicijų katalikybei, tad Šiluvos apsireiškimas turėjo didelę reikšmę konfesijų konkurencijos raidai Žemaičių vyskupijoje. XVII a. užfiksuotame įvykio aprašyme pasakojama, kad piemenėliai, ganydami pievose bandą, ant vieno didelio akmens pamatė Mergelę, laikančią Kūdikį ir verkiančią. Apie regėjimą jie nubėgę papasakojo kalvinų katechetui, o šis – kalvinų kunigui, kuris, nuėjęs į vietą, taip pat pamatė Mergelę ir paklausė, kodėl ji raudanti. Ši atsakiusi, kad jai liūdna, nes šioje vietoje kadaise buvo garbinamas jos Sūnus, o dabar čia „ariama ir sėjama“. Tai tarusi ji pranyko. Kalvinai, kaip klaidatikiai, paniekino regėjimą, laikė tai piktosios dvasios pasireiškimu. Tačiau piemenėlių pasakojimas ėmė plačiai sklisti, tuomet prisiminta ir tai, kad akmens vietoje iš tiesų seniau stovėjusi katalikų bažnyčia. Ilgainiui Šiluvos apsireiškimo vieta ir čia pastatyta nauja katalikų bažnyčia tapo reikšmingiausiu piligriminiu centru Žemaičių vyskupijoje, o didžiajame altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas malonėmis išgarsėjo už jos ribų ir Romos Šv. Petro bazilikos kapitulos pritarimu 1786 m. buvo vainikuotas karūnomis. Kolekcijoje esantis paveikslas nutapytas pagal atvaizdo karūnavimo jubiliejaus proga 1886 m. išleistą devocinį paveikslėlį.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)