Erata

IL MUSEO PIO-CLEMENTINO DESCRITTO DA GIAMBATTISTA VISCONTI PREFETTO DELLE ANTICHITA DI ROMA , IN ROMA DA LUDOVICO MIRRI, MERCANTE DI QUADRI, 1782.

Vario raižinys pagal Pranciškų Smuglevičių.

Dirbdamas Romoje, Pranciškus Smuglevičius (1745–1807) dalyvavo įvairiose kultūrinėse iniciatyvose, dažnai buvo kviečiamas piešti antikos paminklų. Liudoviko Mirio užsakymu kartu su kitais dailininkais jis piešė ir skulptūras iš popiežiaus Klemenso XIV kolekcijos. Raižiniai pagal šiuos piešinius buvo išleisti knygoje „Popiežiaus Klemenso muziejus“ („Il museo Pio-Clementino“). Pirmasis šio leidinio tomas, skirtas skulptūrų rinkiniui, buvo išleistas Romoje 1782 m., vėliau pasirodė dar šeši tomai (paskutinis – 1807 m.).

Septyni raižiniai pagal P. Smuglevičiaus piešinius puošia pirmąjį serijos tomą. XXIII numeriu pažymėtas raižinys vaizduoja elegijos mūzos Eratos skulptūrą, anksčiau stovėjusią Romoje Kvirinalio soduose. Ši marmurinė romėnų skulptūra (graikų skulptūros kopija), datuojama II a., buvo rasta 1774 m. kasinėjant Kasijaus vilą netoli Tivolio. Įdomu, kad skulptūra yra išlikusi. Lyginant ją su raižiniu, akivaizdžiai matyti, kad P. Smuglevičiaus piešinys nėra visai tikslus: pakeistas netgi dešinės rankos judesys (originalioje skulptūroje mūza groja abiem rankomis), šiek tiek kitaip nupieštos draperijos, o lyros formos piešinyje grakštesnės ir lengvesnės. Visa tai rodo, kad antikinių pavyzdžių P. Smuglevičius nekopijavo dokumentiškai tiksliai – juos „patobulindavo“ pagal savo skonį. Tiesa, tai nebuvo naujas požiūris į antiką. Tyrėjų nustatyta, kad skulptūros galva nėra originali – tai tik pritaikytas kitos skulptūros fragmentas, padėjęs „atkurti“ vientisą mūzos figūrą. Vis dėlto šie skulptūrų piešiniai, kaip ir kitų antikinių kūrinių kopijos, populiarino antikos palikimą visą XIX a. ir padėjo plisti klasicizmo stiliui.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“, 2017 m. gruodžio 1–2018 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratorės: Dalia Tarandaitė (projekto vadovė), Rūta Janonienė, Giedrė Jankevičiūtė.

IL MUSEO PIO-CLEMENTINO DESCRITTO DA GIAMBATTISTA VISCONTI PREFETTO DELLE ANTICHITA DI ROMA , IN ROMA DA LUDOVICO MIRRI, MERCANTE DI QUADRI, 1782.

Vario raižinys pagal Pranciškų Smuglevičių.

Dirbdamas Romoje, Pranciškus Smuglevičius (1745–1807) dalyvavo įvairiose kultūrinėse iniciatyvose, dažnai buvo kviečiamas piešti antikos paminklų. Liudoviko Mirio užsakymu kartu su kitais dailininkais jis piešė ir skulptūras iš popiežiaus Klemenso XIV kolekcijos. Raižiniai pagal šiuos piešinius buvo išleisti knygoje „Popiežiaus Klemenso muziejus“ („Il museo Pio-Clementino“). Pirmasis šio leidinio tomas, skirtas skulptūrų rinkiniui, buvo išleistas Romoje 1782 m., vėliau pasirodė dar šeši tomai (paskutinis – 1807 m.).

Septyni raižiniai pagal P. Smuglevičiaus piešinius puošia pirmąjį serijos tomą. XXIII numeriu pažymėtas raižinys vaizduoja elegijos mūzos Eratos skulptūrą, anksčiau stovėjusią Romoje Kvirinalio soduose. Ši marmurinė romėnų skulptūra (graikų skulptūros kopija), datuojama II a., buvo rasta 1774 m. kasinėjant Kasijaus vilą netoli Tivolio. Įdomu, kad skulptūra yra išlikusi. Lyginant ją su raižiniu, akivaizdžiai matyti, kad P. Smuglevičiaus piešinys nėra visai tikslus: pakeistas netgi dešinės rankos judesys (originalioje skulptūroje mūza groja abiem rankomis), šiek tiek kitaip nupieštos draperijos, o lyros formos piešinyje grakštesnės ir lengvesnės. Visa tai rodo, kad antikinių pavyzdžių P. Smuglevičius nekopijavo dokumentiškai tiksliai – juos „patobulindavo“ pagal savo skonį. Tiesa, tai nebuvo naujas požiūris į antiką. Tyrėjų nustatyta, kad skulptūros galva nėra originali – tai tik pritaikytas kitos skulptūros fragmentas, padėjęs „atkurti“ vientisą mūzos figūrą. Vis dėlto šie skulptūrų piešiniai, kaip ir kitų antikinių kūrinių kopijos, populiarino antikos palikimą visą XIX a. ir padėjo plisti klasicizmo stiliui.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Po Italijos saule. XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“, 2017 m. gruodžio 1–2018 m. rugpjūčio 19 d., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius). Kuratorės: Dalia Tarandaitė (projekto vadovė), Rūta Janonienė, Giedrė Jankevičiūtė.