Žydų smuklėje
Autorius: |
Aleksandras Slendzinskis (1803–1878) |
Sukūrimo metai: | XIX a. vid. |
Medžiaga: | popierius |
Technika: | pieštukas, sepija |
Išmatavimai: | 28.50 × 41.50 cm |
Vilnietis dailininkas Aleksandras Slendzinskis (1803–1878), dailininkų dinastijos pradininkas, mokėsi Vilniaus universitete pas Joną Rustemą ir iš savo mokytojo perėmė polinkį piešiniuose fiksuoti paprastų žmonių kasdienybę. Mėgstami jo paveikslų personažai – valstiečiai, elgetos, taip pat spalvinga žydų bendruomenė, sudariusi didelę tuometinio Vilniaus gyventojų dalį. Dailininko kolega Adomas Šemešys viename savo straipsnyje netgi lygino A. Slendzinskį su žymiu XVII a. flamandų „gatvių ir smuklių“ tapytoju Davidu Tenirsu. A. Slendzinskio piešinys, vaizduojantis smuklės vidų, sprendžiant iš labai kruopštaus, smulkmeniško piešinio, gali būti sukurtas ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. Dailininkas užfiksavo įprastą to meto užeigos vaizdą – vienoje kukliai apstatytoje medinėje patalpoje, šalia kubilų su maisto atsargomis, prie stalo būriuojasi marga ir triukšminga publika, kurią linksmina smuiku griežiantis muzikantas. Čia pat tupi priklydęs smalsus šuo, greta, prie stalelio, ant kurio smuklės šeimininkė skaičiuoja dienos uždarbį, stoviniuoja pasiruošęs patarnauti pats šeimininkas. Tokie kasdienio gyvenimo epizodus fiksuojantys vaizdai rodo XIX a. besiplečiantį dailės objektų ir temų ratą, vis dažniau atvesdavusį menininkus pasižvalgyti po vargingųjų kvartalus.
Teksto autorė Rūta Janonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė