„Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“
Ketvirtoji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda lankytojams pristato kolekcijos dalį, reprezentuojančią dailės gyvenimo tendencijas sovietų okupuotoje Lietuvoje ir į Vakarus pasitraukusių menininkų kūrybos specifiškumą. Tai laikas, išsiskiriantis menininkų bandymais prisitaikyti ar apeiti sovietų valdžios dailei keliamus reikalavimus, o to meto išeivių dailininkų darbuose kūrybinių ieškojimų laisvė susipina su siekiu išsaugoti lietuviškąsias tradicijas.
Eksponuojamų kūrinių autoriai įprastai siejami su XX a. antrosios pusės lietuviškosios dailės aukso fondu. Tai – Silvestras Džiaukštas, Vincentas Gečas, Antanas Gudaitis, Vincas Kisarauskas, Leopoldas Surgailis, Stasys Ušinskas, Kazė Zimblytė ir kiti. Išeivijos ir litvakų kūrybą pristato Arbit Blato, Prano Domšaičio, Jokūbo Lipšico, Jono Rimšos, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio darbai. Tapybos, skulptūros, grafikos ir stiklo kūriniais parodoje apžvelgiama ne tik dailės estetinė pusė, bet ir Lietuvai sudėtingo laikotarpio kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumai.
Pirmose galerijos salėse dėmesys sutelkiamas į socialinių aplinkybių ir politinių permainų poveikį sovietmečio dailės meninei kalbai ir stilistikai. Akcentuojama meno kūriniams skirta oficiozinės propagandos funkcija, turėjusi dailę paversti „socialistine pagal turinį ir tautine pagal formą“. Greta atsiduria pietaujantys kolūkiečiai, kryžiaus netekusi Šv. Kazimiero bažnyčia, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertas ir populiarios liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ variacijos. Atkreipiamas dėmesys ir į dailės stilistikos pokyčius – nuo griežto socrealizmo iki individualaus braižo paieškų ir meno modernėjimo procesų, prasidėjusių politinio atšilimo laikotarpiu.
Kitose ekspozicijos salėse pasakojama apie iš Lietuvos pasitraukusių dailininkų kūrybinės veiklos tendencijas – vieni, norėdami įsitvirtinti, prisitaikė prie svetur vyraujančios dailės tradicijos, kiti išsaugojo lietuviškąją tapatybę, tretiems pavyko ir išlaikyti lietuviškumą, ir kartu perimti naujas idėjas. Dėmesys skiriamas pokariu veikusios Freiburgo dailės ir amatų mokyklos fenomenui, kultūrinei veiklai išeivijos bendruomenėse ir individualiems menininkų pasirinkimams, parodomas ir litvakų kūrybos savitumas.
Paroda kviečia į įvairialypius XX a. antrosios pusės mikronaratyvus ir makroistoriją pažvelgti per dailę.
Ekspozicijoje – 80 tapybos, grafikos, skulptūros, stiklo ir keramikos kūrinių bei spaudinių iš „Tartle“ kolekcijos. Vieną tapybos darbą parodai paskolino MO muziejus.
Dovilė Barcytė, Ieva Burbaitė, dailės istorikės ir parodos kuratorės
Andriaus Stepankevičiaus nuotraukos
Paroda veiks iki 2022 metų gegužės.
Ketvirtoji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda lankytojams pristato kolekcijos dalį, reprezentuojančią dailės gyvenimo tendencijas sovietų okupuotoje Lietuvoje ir į Vakarus pasitraukusių menininkų kūrybos specifiškumą. Tai laikas, išsiskiriantis menininkų bandymais prisitaikyti ar apeiti sovietų valdžios dailei keliamus reikalavimus, o to meto išeivių dailininkų darbuose kūrybinių ieškojimų laisvė susipina su siekiu išsaugoti lietuviškąsias tradicijas.
Eksponuojamų kūrinių autoriai įprastai siejami su XX a. antrosios pusės lietuviškosios dailės aukso fondu. Tai – Silvestras Džiaukštas, Vincentas Gečas, Antanas Gudaitis, Vincas Kisarauskas, Leopoldas Surgailis, Stasys Ušinskas, Kazė Zimblytė ir kiti. Išeivijos ir litvakų kūrybą pristato Arbit Blato, Prano Domšaičio, Jokūbo Lipšico, Jono Rimšos, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Kazio Varnelio, Kazimiero Žoromskio darbai. Tapybos, skulptūros, grafikos ir stiklo kūriniais parodoje apžvelgiama ne tik dailės estetinė pusė, bet ir Lietuvai sudėtingo laikotarpio kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumai.
Pirmose galerijos salėse dėmesys sutelkiamas į socialinių aplinkybių ir politinių permainų poveikį sovietmečio dailės meninei kalbai ir stilistikai. Akcentuojama meno kūriniams skirta oficiozinės propagandos funkcija, turėjusi dailę paversti „socialistine pagal turinį ir tautine pagal formą“. Greta atsiduria pietaujantys kolūkiečiai, kryžiaus netekusi Šv. Kazimiero bažnyčia, dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ koncertas ir populiarios liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ variacijos. Atkreipiamas dėmesys ir į dailės stilistikos pokyčius – nuo griežto socrealizmo iki individualaus braižo paieškų ir meno modernėjimo procesų, prasidėjusių politinio atšilimo laikotarpiu.
Kitose ekspozicijos salėse pasakojama apie iš Lietuvos pasitraukusių dailininkų kūrybinės veiklos tendencijas – vieni, norėdami įsitvirtinti, prisitaikė prie svetur vyraujančios dailės tradicijos, kiti išsaugojo lietuviškąją tapatybę, tretiems pavyko ir išlaikyti lietuviškumą, ir kartu perimti naujas idėjas. Dėmesys skiriamas pokariu veikusios Freiburgo dailės ir amatų mokyklos fenomenui, kultūrinei veiklai išeivijos bendruomenėse ir individualiems menininkų pasirinkimams, parodomas ir litvakų kūrybos savitumas.
Paroda kviečia į įvairialypius XX a. antrosios pusės mikronaratyvus ir makroistoriją pažvelgti per dailę.
Ekspozicijoje – 80 tapybos, grafikos, skulptūros, stiklo ir keramikos kūrinių bei spaudinių iš „Tartle“ kolekcijos. Vieną tapybos darbą parodai paskolino MO muziejus.
Dovilė Barcytė, Ieva Burbaitė, dailės istorikės ir parodos kuratorės
Andriaus Stepankevičiaus nuotraukos
Paroda veiks iki 2022 metų gegužės.
