Nauja paroda
Šeštoji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda tampa parodų diptiko Vilniaus tema dalimi ir tęsia 700 metų jubiliejaus renginius, siūlydama lankytojams pajusti šį miestą per skirtingas laiko formas.
„Tartle“ yra sukaupęs didžiausią Lietuvoje privačią meno kūrinių kolekciją Vilniaus tema, tad publikai pristatome istoriškai vertingą, sistemingai suformuoto vilnistikos rinkinio dalį, leidžiančią netikėtus mūsų sostinės istorijos fragmentus ekspozicijoje atskleisti per dailės kūrinius ir kitus miesto savitumą liudijančius šaltinius.
Nors parodos pasakojimas pradedamas primenant simbolinę Vilniaus pradžią – miesto įkūrimo legendą ir jo įkūrėją, toliau ekspozicijoje atsisakoma chronologinio naratyvo ir kviečiama leistis į kelionę po amžiną miestą, kurio architektūrinis peizažas ir gamta savo magišku žavesiu nuo XIX a. traukė dailininkų ir fotografų žvilgsnius. Kita vertus, per skirtingus laiko pavidalus siūloma pajusti ir Vilniaus sąlygiškumą bei jo fragmentuotą istoriją, primenančią iš vilniečių ir paties miesto gyvenimo mikropasakojimų sudarytą kaleidoskopą.
Objektų įvairove kunstkameros įvaizdį menanti pirmo aukšto salė nurodo „Tartle“ kolekcijos lituanistinę kryptį ir vilnietiškuosius jos orientyrus – nuo laiką matavusių kultūros vertybių, tokių, kaip garsiojo Vilniaus laikrodininko auksakalio Jakobo Gierkės sukurtas stalinis laikrodis ar ankstyvieji Vilniuje išleisti kalendoriai, iki turistams skirtų suvenyrų. Gretimoje erdvėje siūloma pasigrožėti sustabdyto laiko estetika – fotografų Juozapo Čechavičiaus, brolių Mirono ir Leono Butkovskių bei Jano Bulhako dokumentuotu žvilgsniu į laikui nepavaldžias ikonines Vilniaus vietas.
Nusileidus žemyn, galima apžiūrėti XX a. Vilniaus planus, kuriuose atsispindi miesto politinės priklausomybės kaita. Dokumentuotam laikui likus užnugaryje, lankytoją pasitinka fragmentuota, XV–XX a. 2-ąją pusę aprėpianti, menininkų akimis pamatyta Vilniaus realybė ir vaizduotė. Viena parodos erdvių skirta laisvalaikio Vilniuje temai, domimasi, kur ir kaip pramogavo įvairiataučio ir daugiakonfesio Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai. Iš laisvojo laiko žengiama į suvaržytą – besąlygišką, distopinį, kurį atsveria gretimoje salėje esantys sąlyginio, utopinio, įsivaizduoto Vilniaus reginiai. Nuo pirmųjų imaginacinių vaizdų renesansinėse kronikose iki neįgyvendintų Vilniaus projektų vėlyvuoju sovietmečiu.
Paskutinėje parodos dalyje lankytojas išlaisvinamas nuo bet kokio naratyvo ir patenka į tokį Vilnių, kuris pažįstamas visiems ir niekad nesikeičia: nesvarbu ar karo, ar maro, ar svajonių laiku, metų sezonai kartojasi, šis ciklas niekur nedingsta ir tampa ta vienintele duotybe. Didžiojoje salėje eksponuojami XIX a. pab.–XX a. sukurti Vilniaus miestovaizdžiai, čia šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tapybos meistrų – Antano Gudaičio, Bronislovo Jamonto, Leono Katino, Vinco Kisarausko, Vytauto Mackevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Vincento Slendzinskio, Leopoldo Surgailio, Jono Švažo, Viktoro Vizgirdos paveikslus.
Parodoje „Vilniaus laikas“ sutelkta daugiau nei 200 eksponatų, tarp jų – tapybos ir grafikos darbai, skulptūriniai projektai, fotografijos, miesto planai, smulkieji spaudiniai, auksakalių dirbiniai, istoriniai dokumentai ir kiti „Tartle“ kolekcijos artefaktai, apimantys XV–XXI a. Eksponatus taip pat skolino Vilniaus dailės akademijos muziejus ir Elona Lubytė.
Kaip sakė Mikalojus Vorobjovas – vienas talentingiausių Lietuvos meno istorikų, tyrinėjęs ir Vilnių, „tai miestas, turįs istorinę atmintį ir gyvenąs ne vien plokščiu šios dienos gyvenimu; tai miestas, kur laikas yra daugialypis ir daugiamatis, nes praeitis čia įaugusi į dabartį“. Kviečiame tuo įsitikinti.
Parodos lankymas prasidės š. m. birželio 5 d. Paroda veiks iki kitų metų gegužės.
Kuratorės Ieva Burbaitė, Emilija Vanagaitė
Architektas Vladas Urbanavičius
Grafikos dizainerė Daiva Sakalauskienė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
.png){kind=small}
Šeštoji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda tampa parodų diptiko Vilniaus tema dalimi ir tęsia 700 metų jubiliejaus renginius, siūlydama lankytojams pajusti šį miestą per skirtingas laiko formas.
„Tartle“ yra sukaupęs didžiausią Lietuvoje privačią meno kūrinių kolekciją Vilniaus tema, tad publikai pristatome istoriškai vertingą, sistemingai suformuoto vilnistikos rinkinio dalį, leidžiančią netikėtus mūsų sostinės istorijos fragmentus ekspozicijoje atskleisti per dailės kūrinius ir kitus miesto savitumą liudijančius šaltinius.
Nors parodos pasakojimas pradedamas primenant simbolinę Vilniaus pradžią – miesto įkūrimo legendą ir jo įkūrėją, toliau ekspozicijoje atsisakoma chronologinio naratyvo ir kviečiama leistis į kelionę po amžiną miestą, kurio architektūrinis peizažas ir gamta savo magišku žavesiu nuo XIX a. traukė dailininkų ir fotografų žvilgsnius. Kita vertus, per skirtingus laiko pavidalus siūloma pajusti ir Vilniaus sąlygiškumą bei jo fragmentuotą istoriją, primenančią iš vilniečių ir paties miesto gyvenimo mikropasakojimų sudarytą kaleidoskopą.
Objektų įvairove kunstkameros įvaizdį menanti pirmo aukšto salė nurodo „Tartle“ kolekcijos lituanistinę kryptį ir vilnietiškuosius jos orientyrus – nuo laiką matavusių kultūros vertybių, tokių, kaip garsiojo Vilniaus laikrodininko auksakalio Jakobo Gierkės sukurtas stalinis laikrodis ar ankstyvieji Vilniuje išleisti kalendoriai, iki turistams skirtų suvenyrų. Gretimoje erdvėje siūloma pasigrožėti sustabdyto laiko estetika – fotografų Juozapo Čechavičiaus, brolių Mirono ir Leono Butkovskių bei Jano Bulhako dokumentuotu žvilgsniu į laikui nepavaldžias ikonines Vilniaus vietas.
Nusileidus žemyn, galima apžiūrėti XX a. Vilniaus planus, kuriuose atsispindi miesto politinės priklausomybės kaita. Dokumentuotam laikui likus užnugaryje, lankytoją pasitinka fragmentuota, XV–XX a. 2-ąją pusę aprėpianti, menininkų akimis pamatyta Vilniaus realybė ir vaizduotė. Viena parodos erdvių skirta laisvalaikio Vilniuje temai, domimasi, kur ir kaip pramogavo įvairiataučio ir daugiakonfesio Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai. Iš laisvojo laiko žengiama į suvaržytą – besąlygišką, distopinį, kurį atsveria gretimoje salėje esantys sąlyginio, utopinio, įsivaizduoto Vilniaus reginiai. Nuo pirmųjų imaginacinių vaizdų renesansinėse kronikose iki neįgyvendintų Vilniaus projektų vėlyvuoju sovietmečiu.
Paskutinėje parodos dalyje lankytojas išlaisvinamas nuo bet kokio naratyvo ir patenka į tokį Vilnių, kuris pažįstamas visiems ir niekad nesikeičia: nesvarbu ar karo, ar maro, ar svajonių laiku, metų sezonai kartojasi, šis ciklas niekur nedingsta ir tampa ta vienintele duotybe. Didžiojoje salėje eksponuojami XIX a. pab.–XX a. sukurti Vilniaus miestovaizdžiai, čia šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tapybos meistrų – Antano Gudaičio, Bronislovo Jamonto, Leono Katino, Vinco Kisarausko, Vytauto Mackevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Vincento Slendzinskio, Leopoldo Surgailio, Jono Švažo, Viktoro Vizgirdos paveikslus.
Parodoje „Vilniaus laikas“ sutelkta daugiau nei 200 eksponatų, tarp jų – tapybos ir grafikos darbai, skulptūriniai projektai, fotografijos, miesto planai, smulkieji spaudiniai, auksakalių dirbiniai, istoriniai dokumentai ir kiti „Tartle“ kolekcijos artefaktai, apimantys XV–XXI a. Eksponatus taip pat skolino Vilniaus dailės akademijos muziejus ir Elona Lubytė.
Kaip sakė Mikalojus Vorobjovas – vienas talentingiausių Lietuvos meno istorikų, tyrinėjęs ir Vilnių, „tai miestas, turįs istorinę atmintį ir gyvenąs ne vien plokščiu šios dienos gyvenimu; tai miestas, kur laikas yra daugialypis ir daugiamatis, nes praeitis čia įaugusi į dabartį“. Kviečiame tuo įsitikinti.
Parodos lankymas prasidės š. m. birželio 5 d. Paroda veiks iki kitų metų gegužės.
Kuratorės Ieva Burbaitė, Emilija Vanagaitė
Architektas Vladas Urbanavičius
Grafikos dizainerė Daiva Sakalauskienė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
