„Opartiniai atspindžiai“
Nuo rugpjūčio 25 d. MO muziejuje veikia paroda „Opartiniai atspindžiai“. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomas optinio meno poveikis Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais. Vienas iš parodos eksponatų – Vladislovo Žiliaus „Opartinė kompozicija“ (1969) iš Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijos.
Terminas opartas pirmąkart pavartotas 1964 m. amerikiečių žurnale „Time“, aptariant naują Europos ir JAV vaizduojamojo meno tendenciją kurti abstrakčius, optinėmis iliuzijomis grįstus darbus. Stilius oponavo savo vidinį pasaulį dailės kūriniuose siekusiems atskleisti abstrakčiojo ekspresionizmo kūrėjams. Oparto kūrėjams buvo įdomiau analizuoti ne emocines, o fiziologines žmogaus savybes – stebėti regos pojūčius, vaidinančius esminį vaidmenį suvokiant dailės kūrinius.
Lietuvoje kūrę menininkai opartu susidomėjo jį išvydę grafikos parodose Lenkijoje ir kitose socialistinėse valstybėse arba pamatę reprodukcijas kultūrinėje spaudoje. Vis dėlto tai nebuvo vienintelis lietuvių žvilgsnį į opartą nukreipęs veiksnys – apie įvairias vietines įtakas ir iš jų atsiradusius kūrinius ir pasakojame parodoje „Opartiniai atspindžiai“.
Šioje parodoje pristatomas optinio meno poveikis Lietuvos dailei XX a. 7–8-uoju dešimtmečiais. Tuo metu abstrakti raiška menininkams padėjo pabėgti nuo sovietinės tikrovės, atsiriboti nuo valdžios pageidaujamų siužetų. Opartas dailininkų darbuose dažniausiai reiškėsi kaip eksperimentinės formos, o ne kaip nuosekli kūrybinė strategija. Visgi dėl šio susidomėjimo kai kurie kūrėjai buvo nustumti į oficialiojo dailės gyvenimo paraštes. Siekdami kūrybinės laisvės, jie nusprendė dirbti scenografijos, paveldosaugos, grafinio dizaino srityse – jos sovietmečio dailės hierarchijoje buvo kiek nuvertintos ir todėl ne taip griežtai valdžios reguliuojamos. Taigi ši paroda ne tik pristato platų vizualinės raiškos lauką, bet ir supažindina su iki šiol mažai žinomais kūrėjais.
PARODOS KOMANDA
Kuratorė – Deima Žuklytė-Gasperaitienė
Koordinatorė – Ugnė Paberžytė
Architektas – Dominykas Šavelis
Dizainerė – Akvilė Paukštytė
Konsultantė – Viola Klimčiauskaitė
Koordinatorė – Ugnė Paberžytė
Architektas – Dominykas Šavelis
Dizainerė – Akvilė Paukštytė
Konsultantė – Viola Klimčiauskaitė
Nuo rugpjūčio 25 d. MO muziejuje veikia paroda „Opartiniai atspindžiai“. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomas optinio meno poveikis Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais. Vienas iš parodos eksponatų – Vladislovo Žiliaus „Opartinė kompozicija“ (1969) iš Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijos.
Terminas opartas pirmąkart pavartotas 1964 m. amerikiečių žurnale „Time“, aptariant naują Europos ir JAV vaizduojamojo meno tendenciją kurti abstrakčius, optinėmis iliuzijomis grįstus darbus. Stilius oponavo savo vidinį pasaulį dailės kūriniuose siekusiems atskleisti abstrakčiojo ekspresionizmo kūrėjams. Oparto kūrėjams buvo įdomiau analizuoti ne emocines, o fiziologines žmogaus savybes – stebėti regos pojūčius, vaidinančius esminį vaidmenį suvokiant dailės kūrinius.
Lietuvoje kūrę menininkai opartu susidomėjo jį išvydę grafikos parodose Lenkijoje ir kitose socialistinėse valstybėse arba pamatę reprodukcijas kultūrinėje spaudoje. Vis dėlto tai nebuvo vienintelis lietuvių žvilgsnį į opartą nukreipęs veiksnys – apie įvairias vietines įtakas ir iš jų atsiradusius kūrinius ir pasakojame parodoje „Opartiniai atspindžiai“.
Šioje parodoje pristatomas optinio meno poveikis Lietuvos dailei XX a. 7–8-uoju dešimtmečiais. Tuo metu abstrakti raiška menininkams padėjo pabėgti nuo sovietinės tikrovės, atsiriboti nuo valdžios pageidaujamų siužetų. Opartas dailininkų darbuose dažniausiai reiškėsi kaip eksperimentinės formos, o ne kaip nuosekli kūrybinė strategija. Visgi dėl šio susidomėjimo kai kurie kūrėjai buvo nustumti į oficialiojo dailės gyvenimo paraštes. Siekdami kūrybinės laisvės, jie nusprendė dirbti scenografijos, paveldosaugos, grafinio dizaino srityse – jos sovietmečio dailės hierarchijoje buvo kiek nuvertintos ir todėl ne taip griežtai valdžios reguliuojamos. Taigi ši paroda ne tik pristato platų vizualinės raiškos lauką, bet ir supažindina su iki šiol mažai žinomais kūrėjais.
PARODOS KOMANDA
Kuratorė – Deima Žuklytė-Gasperaitienė
Koordinatorė – Ugnė Paberžytė
Architektas – Dominykas Šavelis
Dizainerė – Akvilė Paukštytė
Konsultantė – Viola Klimčiauskaitė
Koordinatorė – Ugnė Paberžytė
Architektas – Dominykas Šavelis
Dizainerė – Akvilė Paukštytė
Konsultantė – Viola Klimčiauskaitė