Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – menininko Stasio Ušinsko 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda.
Retrospektyvinėje parodoje, rengiamoje minint dailininko 120-ąsias gimimo metines, bus galima išvysti tapybos darbų, vitražų ir jų eskizų, marionečių ir jų rentgenogramų, scenografijos ir teatro kostiumų eskizų. Parodą papildys išskirtiniai archyviniai kadrai, lėlinės animacijos filmas „Storulio sapnas“, specialus dokumentinis filmas apie S. Ušinsko kurtus vitražus Lietuvos bažnyčioms. Parodoje - ir eksponatai iš TARTLE kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
„Šios ilgai ir kruopščiai rengtos parodos atidarymą mūsų muziejuje pavadinčiau nacionalinės svarbos įvykiu. Stasys Ušinskas ne tik pelnytai minimas šalia kitų Lietuvos meno grandų, tokių kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas ar Justinas Vienožinskis, bet ir nebejotinai yra tarptautinio kalibro figūra, o tą neatsitiktinai liudija jo apdovanojimai svarbiose parodose Paryžiuje ir Niujorke. Kaip skelbia parodos pavadinimas, S. Ušinsko kūryba yra tarsi milžiniškas ledkalnis, kurio paprastai matome vien nedidelę dalį, o čia lankytojai gaus unikalią progą patirti visą jos spektrą – nuo tapybos iki vitražo, nuo monumentalių pano iki įstabių marionečių, nuo animacijos iki reto grožio stiklo objektų. Penkiems mėnesiams „ledkalnis“ išnirs mums prieš akis visa savo didybe“, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Šiandien vieną žymiausių XX a. lietuvių dailininkų Stasį Ušinską galėtume vadinti „žmogumi orkestru“. Vitražistas, grafikas, tapytojas, scenografas, teatro dailės kūrėjas – tai sritys, kuriose ryškų pėdsaką paliko ši unikali ir novatoriška asmenybė, gebėjusi sujungti lietuvišką mokyklą ir Vakarų Europos avangardinio meno pasiekimus. Parodos pavadinimas „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ lakoniškas ir aiškus, bylojantis apie visapusišką menininką, neiškeliant į pirmą planą nė vienos meno šakos, prie kurios prisilietė S. Ušinsko talentas. Tikimės, kad ši paroda bus įdomi visiems mūsų lankytojams – vieniems ji sukels nostalgiškų prisiminimų, kitiems naujų potyrių, dar kitiems tai bus netikėta pažintis su vienu įdomiausių ir ryškiausių lietuvių menininkų“, – sako LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.
Kūrybos amplitudė – nuo drobės iki scenos
Profesorius S. Ušinskas (1905–1974) – vienas žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, išskirtinio talento tapytojas, grafikas, vitražistas, stiklo dailininkas, scenografas, dailės pedagogas – įkvėpimo sėmėsi iš kubizmo ir konstruktyvizmo. Mokęsis pas Fernandʼą Léger ir ukrainiečių, žydų scenografijos meistrę Oleksandrą Ekster, sukūrė savitą ir nepakartojamą kūrinių stilistinę kryptį. Tarp žinomų kūrinių – lėlės pirmajam profesionaliam lėlių teatro spektakliui pagal Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“. Lėlės buvo panaudotos ir pirmajam garsiniam lietuvių marionečių filmui „Storulio sapnas“. Tarpukario teatro istorija neįmanoma be šio dailininko. Jis sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams, o Williamo Shakespeareʼo komedijai „Dvyliktoji naktis“, Balio Dvariono baletui „Piršlybos“ (pastatyti 1933) kurti scenografijos eskizai 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanoti Aukso medaliu. S. Ušinskas laikomas ir šiuolaikinio Lietuvos vitražo tėvu, ištobulinusiu šią technologiją.
Galimybė išvysti neeksponuotas istorines drobes
Parodos „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ lankytojai turės galimybę išvysti rečiau eksponuojamus meninio stiklo darbus, įspūdingą pano ir dar neeksponuotas istorines drobes.
Pano „Lietuva“ (1939) sukurtas Lietuvos valstybės užsakymu ir rodytas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinys yra įspūdingo, net 33 kv. m, dydžio, susideda iš 24 dalių, pagamintas vaško ir temperos technika.
Vienoje iš istorinių drobių „Lucko suvažiavimas 1429 metais (Vytautas Didysis Lucko pilyje)“ (1939) vaizduojamas suvažiavimas, kuriame buvo sprendžiamas Vytauto Didžiojo vainikavimo karaliumi klausimas. Paveikslo centre – Šventosios Romos imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas I ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Priekyje kairėje nutapyti Lenkijos karalius Jogaila su žmona Sofija ir Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis.
Paveikslas „Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas kerta kardu į Maskvos Kremliaus vartus 1369 metais“, perteikiantis kunigaikščio galią plečiant Lietuvos teritoriją ir jos įtaką, eksponuotas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje Lietuvos paviljono Garbės salėje ir apdovanotas Didžiuoju prizu.
Parodos „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ ekspoziciją lydės viešos paskaitos, mokomoji-pažintinė programa: LNDM edukacijos, specialios kūrybinės dirbtuvės ir demonstracijos su kviestiniais lektoriais. Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė
Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė
Dizaineris Marius Žalneravičius
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Koordinatorė Monika Gedrimaitė
Šviesų dailininkas Mantas Markevičius
Vertėja Irena Jomantienė
Partneriai: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus teatras „Lėlė“, Meno pažinimo centras TARTLE, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – menininko Stasio Ušinsko 120-osioms gimimo metinėms skirta paroda.
Retrospektyvinėje parodoje, rengiamoje minint dailininko 120-ąsias gimimo metines, bus galima išvysti tapybos darbų, vitražų ir jų eskizų, marionečių ir jų rentgenogramų, scenografijos ir teatro kostiumų eskizų. Parodą papildys išskirtiniai archyviniai kadrai, lėlinės animacijos filmas „Storulio sapnas“, specialus dokumentinis filmas apie S. Ušinsko kurtus vitražus Lietuvos bažnyčioms. Parodoje - ir eksponatai iš TARTLE kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
„Šios ilgai ir kruopščiai rengtos parodos atidarymą mūsų muziejuje pavadinčiau nacionalinės svarbos įvykiu. Stasys Ušinskas ne tik pelnytai minimas šalia kitų Lietuvos meno grandų, tokių kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Petras Kalpokas ar Justinas Vienožinskis, bet ir nebejotinai yra tarptautinio kalibro figūra, o tą neatsitiktinai liudija jo apdovanojimai svarbiose parodose Paryžiuje ir Niujorke. Kaip skelbia parodos pavadinimas, S. Ušinsko kūryba yra tarsi milžiniškas ledkalnis, kurio paprastai matome vien nedidelę dalį, o čia lankytojai gaus unikalią progą patirti visą jos spektrą – nuo tapybos iki vitražo, nuo monumentalių pano iki įstabių marionečių, nuo animacijos iki reto grožio stiklo objektų. Penkiems mėnesiams „ledkalnis“ išnirs mums prieš akis visa savo didybe“, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Šiandien vieną žymiausių XX a. lietuvių dailininkų Stasį Ušinską galėtume vadinti „žmogumi orkestru“. Vitražistas, grafikas, tapytojas, scenografas, teatro dailės kūrėjas – tai sritys, kuriose ryškų pėdsaką paliko ši unikali ir novatoriška asmenybė, gebėjusi sujungti lietuvišką mokyklą ir Vakarų Europos avangardinio meno pasiekimus. Parodos pavadinimas „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ lakoniškas ir aiškus, bylojantis apie visapusišką menininką, neiškeliant į pirmą planą nė vienos meno šakos, prie kurios prisilietė S. Ušinsko talentas. Tikimės, kad ši paroda bus įdomi visiems mūsų lankytojams – vieniems ji sukels nostalgiškų prisiminimų, kitiems naujų potyrių, dar kitiems tai bus netikėta pažintis su vienu įdomiausių ir ryškiausių lietuvių menininkų“, – sako LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus direktorė Džiuljeta Žiugždienė.
Kūrybos amplitudė – nuo drobės iki scenos
Profesorius S. Ušinskas (1905–1974) – vienas žymiausių XX a. lietuvių dailininkų, išskirtinio talento tapytojas, grafikas, vitražistas, stiklo dailininkas, scenografas, dailės pedagogas – įkvėpimo sėmėsi iš kubizmo ir konstruktyvizmo. Mokęsis pas Fernandʼą Léger ir ukrainiečių, žydų scenografijos meistrę Oleksandrą Ekster, sukūrė savitą ir nepakartojamą kūrinių stilistinę kryptį. Tarp žinomų kūrinių – lėlės pirmajam profesionaliam lėlių teatro spektakliui pagal Antano Gustaičio pjesę „Silvestras Dūdelė“. Lėlės buvo panaudotos ir pirmajam garsiniam lietuvių marionečių filmui „Storulio sapnas“. Tarpukario teatro istorija neįmanoma be šio dailininko. Jis sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams, o Williamo Shakespeareʼo komedijai „Dvyliktoji naktis“, Balio Dvariono baletui „Piršlybos“ (pastatyti 1933) kurti scenografijos eskizai 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanoti Aukso medaliu. S. Ušinskas laikomas ir šiuolaikinio Lietuvos vitražo tėvu, ištobulinusiu šią technologiją.
Galimybė išvysti neeksponuotas istorines drobes
Parodos „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ lankytojai turės galimybę išvysti rečiau eksponuojamus meninio stiklo darbus, įspūdingą pano ir dar neeksponuotas istorines drobes.
Pano „Lietuva“ (1939) sukurtas Lietuvos valstybės užsakymu ir rodytas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinys yra įspūdingo, net 33 kv. m, dydžio, susideda iš 24 dalių, pagamintas vaško ir temperos technika.
Vienoje iš istorinių drobių „Lucko suvažiavimas 1429 metais (Vytautas Didysis Lucko pilyje)“ (1939) vaizduojamas suvažiavimas, kuriame buvo sprendžiamas Vytauto Didžiojo vainikavimo karaliumi klausimas. Paveikslo centre – Šventosios Romos imperatorius ir Vengrijos karalius Zigmantas I ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Priekyje kairėje nutapyti Lenkijos karalius Jogaila su žmona Sofija ir Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis.
Paveikslas „Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas kerta kardu į Maskvos Kremliaus vartus 1369 metais“, perteikiantis kunigaikščio galią plečiant Lietuvos teritoriją ir jos įtaką, eksponuotas 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje Lietuvos paviljono Garbės salėje ir apdovanotas Didžiuoju prizu.
Parodos „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ ekspoziciją lydės viešos paskaitos, mokomoji-pažintinė programa: LNDM edukacijos, specialios kūrybinės dirbtuvės ir demonstracijos su kviestiniais lektoriais. Paroda veiks iki rugsėjo 14 d.
Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė
Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė
Dizaineris Marius Žalneravičius
Architektė koordinatorė Eglė Jagminė
Koordinatorė Monika Gedrimaitė
Šviesų dailininkas Mantas Markevičius
Vertėja Irena Jomantienė
Partneriai: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus teatras „Lėlė“, Meno pažinimo centras TARTLE, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus
