Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai
Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“.
Rugpjūčio 17 d., antradienį, 12 val. spaudos konferencija ir parodos pristatymas žurnalistams. Rugpjūčio 17 d., antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas.
2021 m. rugpjūčio 6 d. minimas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) mirties 800 metų jubiliejus. 1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą. Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu. Tarp eksponatų - ir penki darbai iš Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijos. Tai 1659 m. nežinomo autoriaus tapytas dvipusis procesijų vėliavos paveikslas Prisikėlęs Kristus nugali nuodėmę ir mirtį (recto) / Rožinio Švč. Mergelė Marija (verso), nežinomų XVIII–XX a. dailininkų dvipusis paveikslas Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. Marija Magdaliete (recto) / Rožinio Švč. Mergelė Marija teikia rožinius šv. Dominykui ir šv. Kotrynai Sienietei (verso), Juozapo Balzukevičiaus drobė Šv. Dominykas (1898), plieno raižinys su šv. Dominyko atvaizdu iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ ir Vytauto Kazimiero Jonyno akvarelė Rožinio Švč. Mergelė Marija (1955-1956).
Rugpjūčio 17 d. 17 val. atidaromos parodos eksponatai atspindi aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją. Jos ištakos – šventųjų gyvenimo aprašymai, kuriuos papildė vėlesni pasakojimai apie vizijas ir stebuklus. Stenduose pateikiamos šaltinių ištraukos, įkvėpusios šventųjų vaizdavimą, ir pristatomos freskos, lipdiniai, paveikslai, kurių pasiskolinti nėra galimybės. Pavyzdžiui, seniausias šv. Dominyko atvaizdas Lietuvoje, išlikęs XVI a. pr. sukurtoje Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskoje, įspūdingi rokokiniai Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios ir vienuolyno lipdiniai, sienų tapyba.
Turtingos vienuolijų dailės likučiai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus dominikonų vienuolynų, Kauno bernardinių Švč. Trejybės bažnyčios – liudija gyvą pamaldumo tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose. Parapijose ją bandyta išlaikyti ir XIX–XX a., ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija kartu atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą. XX a. pirmosios pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jerzy Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių.
Iš bažnyčių, muziejų, bibliotekų ir privačių kolekcijų į parodą atkeliavę kūriniai pasakoja, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės, kaip keitėsi jų atvaizdai. Aštuonis šimtmečius saugomas atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su kitomis krikščioniškomis šalimis. Tikimės, kad paroda padės jį iš naujo atrasti ir įvertinti.
Parodos organizatorius: Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus
Kuratorė Birutė Valečkaitė
Konsultantai: Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė
Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Kamilė Jagėlienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė
Architektė: Ieva Cicėnaitė
Dizainerė: Laura Grigaliūnaitė
Fotografai: Kęstutis Stoškus, Gediminas Trečiokas
Redaktorė: Rita Markulienė
Vertėjas: Paulius Balčytis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, BTA draudimas, RENESANS TRANS INTERNATIONAL EXHIBITIONS Sp. z o.o.
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, žurnalas „IQ“, UAB „JCDecaux Lietuva“ , UAB „Media Traffic“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“
Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“.
Rugpjūčio 17 d., antradienį, 12 val. spaudos konferencija ir parodos pristatymas žurnalistams. Rugpjūčio 17 d., antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks parodos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas.
2021 m. rugpjūčio 6 d. minimas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) mirties 800 metų jubiliejus. 1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą. Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu. Tarp eksponatų - ir penki darbai iš Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijos. Tai 1659 m. nežinomo autoriaus tapytas dvipusis procesijų vėliavos paveikslas Prisikėlęs Kristus nugali nuodėmę ir mirtį (recto) / Rožinio Švč. Mergelė Marija (verso), nežinomų XVIII–XX a. dailininkų dvipusis paveikslas Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. Marija Magdaliete (recto) / Rožinio Švč. Mergelė Marija teikia rožinius šv. Dominykui ir šv. Kotrynai Sienietei (verso), Juozapo Balzukevičiaus drobė Šv. Dominykas (1898), plieno raižinys su šv. Dominyko atvaizdu iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ ir Vytauto Kazimiero Jonyno akvarelė Rožinio Švč. Mergelė Marija (1955-1956).
Rugpjūčio 17 d. 17 val. atidaromos parodos eksponatai atspindi aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją. Jos ištakos – šventųjų gyvenimo aprašymai, kuriuos papildė vėlesni pasakojimai apie vizijas ir stebuklus. Stenduose pateikiamos šaltinių ištraukos, įkvėpusios šventųjų vaizdavimą, ir pristatomos freskos, lipdiniai, paveikslai, kurių pasiskolinti nėra galimybės. Pavyzdžiui, seniausias šv. Dominyko atvaizdas Lietuvoje, išlikęs XVI a. pr. sukurtoje Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskoje, įspūdingi rokokiniai Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios ir vienuolyno lipdiniai, sienų tapyba.
Turtingos vienuolijų dailės likučiai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus dominikonų vienuolynų, Kauno bernardinių Švč. Trejybės bažnyčios – liudija gyvą pamaldumo tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose. Parapijose ją bandyta išlaikyti ir XIX–XX a., ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija kartu atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą. XX a. pirmosios pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jerzy Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių.
Iš bažnyčių, muziejų, bibliotekų ir privačių kolekcijų į parodą atkeliavę kūriniai pasakoja, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės, kaip keitėsi jų atvaizdai. Aštuonis šimtmečius saugomas atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su kitomis krikščioniškomis šalimis. Tikimės, kad paroda padės jį iš naujo atrasti ir įvertinti.
Parodos organizatorius: Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus
Kuratorė Birutė Valečkaitė
Konsultantai: Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė
Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Kamilė Jagėlienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė
Architektė: Ieva Cicėnaitė
Dizainerė: Laura Grigaliūnaitė
Fotografai: Kęstutis Stoškus, Gediminas Trečiokas
Redaktorė: Rita Markulienė
Vertėjas: Paulius Balčytis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, BTA draudimas, RENESANS TRANS INTERNATIONAL EXHIBITIONS Sp. z o.o.
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, žurnalas „IQ“, UAB „JCDecaux Lietuva“ , UAB „Media Traffic“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“
