Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija

Tauragės r., Pagramantis

Iš vienos koplytėlės su skulptūromis Šv. Antanas ir Šv. Jurgis.

Lietuvių liaudies skulptūroje pasitaiko, nors ir negausiai, stebuklingojo Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos, vieno garsiausių ir Lietuvoje gerbiamiausių, paveikslo kartočių. Aušros Vartų Marijos kultas visuotinai paplito paskutiniame XIX a. trečdalyje, nuo tada jos atvaizdo kopijų atsirado daugelyje Lietuvos bažnyčių, atvaizdus ėmėsi drožti ir vienas kitas dievdirbys.

Tauragės apskrities Pazimkalnio kaime gyvenęs dievdirbys Juozapas Stankus (1840–1922) Aušros Vartų Marijos skulptūrą išdrožė artimą pirmavaizdžiui: Mariją pavaizdavo frontaliai, galvą kiek palenkusią į dešinę, rankas sukryžiavusią ant krūtinės. Figūra išdrožta iki pusės, kaip pavaizduota ir garsiajame paveiksle. Galvą vainikuoja karūna, ant jos, kaip ir paveiksle, pavaizduota antroji karūna. Tik antrąją karūną prilaikantys angeliukai meistro valia šioje skulptūroje pritvirtinti žemiau. Kadaise jie laikė po žvakę ir, matyt, išreiškė būsimą Dievo Motinos kančios adoraciją. Marijos galvą dar supa žvaigždžių vainikas. Kaklą ir krūtinę puošia reljefu drožti karolių vėriniai. Apsiaustą negiliais rėžiais dievdirbys dekoravo augaliniais motyvais – tai stebuklingojo paveikslo aptaisų imitacija. Subtili polichromija sustiprina meistro perteiktą ramią, elegišką Dievo Motinos nuotaiką.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė

Tauragės r., Pagramantis

Iš vienos koplytėlės su skulptūromis Šv. Antanas ir Šv. Jurgis.

Lietuvių liaudies skulptūroje pasitaiko, nors ir negausiai, stebuklingojo Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos, vieno garsiausių ir Lietuvoje gerbiamiausių, paveikslo kartočių. Aušros Vartų Marijos kultas visuotinai paplito paskutiniame XIX a. trečdalyje, nuo tada jos atvaizdo kopijų atsirado daugelyje Lietuvos bažnyčių, atvaizdus ėmėsi drožti ir vienas kitas dievdirbys.

Tauragės apskrities Pazimkalnio kaime gyvenęs dievdirbys Juozapas Stankus (1840–1922) Aušros Vartų Marijos skulptūrą išdrožė artimą pirmavaizdžiui: Mariją pavaizdavo frontaliai, galvą kiek palenkusią į dešinę, rankas sukryžiavusią ant krūtinės. Figūra išdrožta iki pusės, kaip pavaizduota ir garsiajame paveiksle. Galvą vainikuoja karūna, ant jos, kaip ir paveiksle, pavaizduota antroji karūna. Tik antrąją karūną prilaikantys angeliukai meistro valia šioje skulptūroje pritvirtinti žemiau. Kadaise jie laikė po žvakę ir, matyt, išreiškė būsimą Dievo Motinos kančios adoraciją. Marijos galvą dar supa žvaigždžių vainikas. Kaklą ir krūtinę puošia reljefu drožti karolių vėriniai. Apsiaustą negiliais rėžiais dievdirbys dekoravo augaliniais motyvais – tai stebuklingojo paveikslo aptaisų imitacija. Subtili polichromija sustiprina meistro perteiktą ramią, elegišką Dievo Motinos nuotaiką.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė