Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869–1927
Spalio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda, kurioje eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.
Tarp parodos eksponatų - ir du kūriniai iš „Tartle“ kolekcijos: Antaninos Meištavičienės portretas (po 1904) ir Grupinis portretas (1906).
S. Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.
Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines.
Didžiausios įtakos S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybiniam braižui susiformuoti turėjo Miunchene praleisti metai. Šio laikotarpio darbuose itin gausu sąsajų su J. Brandto, taip pat Józefo Chełmońskio, Maksymiliano Gierymskio ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais: būdingas tas pats romantiškas realizmas, atsiskleidžiantis talentingai nutapytose kasdienio gyvenimo scenose, efektinga kompozicija su stipriai išreikšta perspektyva, tikslus piešinys ir nuostabus koloritas. Labiausiai dailininkas mėgo tapyti ir piešti kaimo bei mažų miestelių kasdienio gyvenimo vaizdus: turgaus ir mugių šurmulį su arkliais, spalvingais vietinių gyventojų tipažais, nesibaigiančiomis derybomis, ramiais pašnekesiais ir lengvu flirtu, šienapjūtės, pasivažinėjimų arklių kinkiniais, jodinėjimo ir pan. motyvais. Ypač ryškiai S. Bohušo-Sestšencevičiaus talentas atsiskleidė piešiniuose, kuriais jis publiką sužavėjo jau 1896 m. „Kunstverein“ draugijos parodoje Miunchene. 1913 m. Vilniuje pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs jo piešinių albumas, kuris 1928 m. buvo išleistas pakartotinai.
Savo kūrinius dailininkas eksponavo Miunchene, Berlyne, Varšuvoje, Peterburge ir kt. Vilniuje jis debiutavo 1897 m. dailės parodoje. 1902 m. Stanislavo Bulharovskio salone eksponavo paveikslą „Žydas“, o ryškiausias S. Bohušo-Sestšencevičiaus pasirodymas Vilniuje įvyko 1903 m. Ferdinando Ruščico surengtoje moderniosios lenkų dailės parodoje „Ars” („Sztuka”). Joje dailininkas eksponavo kelis portretus ir efektingus secesijos bei simbolizmo paveiktus paveikslus „Povo plunksna“, „Geiša“.
Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.
Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus)
Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus
Spalio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda, kurioje eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.
Tarp parodos eksponatų - ir du kūriniai iš „Tartle“ kolekcijos: Antaninos Meištavičienės portretas (po 1904) ir Grupinis portretas (1906).
S. Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.
Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines.
Didžiausios įtakos S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybiniam braižui susiformuoti turėjo Miunchene praleisti metai. Šio laikotarpio darbuose itin gausu sąsajų su J. Brandto, taip pat Józefo Chełmońskio, Maksymiliano Gierymskio ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais: būdingas tas pats romantiškas realizmas, atsiskleidžiantis talentingai nutapytose kasdienio gyvenimo scenose, efektinga kompozicija su stipriai išreikšta perspektyva, tikslus piešinys ir nuostabus koloritas. Labiausiai dailininkas mėgo tapyti ir piešti kaimo bei mažų miestelių kasdienio gyvenimo vaizdus: turgaus ir mugių šurmulį su arkliais, spalvingais vietinių gyventojų tipažais, nesibaigiančiomis derybomis, ramiais pašnekesiais ir lengvu flirtu, šienapjūtės, pasivažinėjimų arklių kinkiniais, jodinėjimo ir pan. motyvais. Ypač ryškiai S. Bohušo-Sestšencevičiaus talentas atsiskleidė piešiniuose, kuriais jis publiką sužavėjo jau 1896 m. „Kunstverein“ draugijos parodoje Miunchene. 1913 m. Vilniuje pasirodė milžiniško populiarumo sulaukęs jo piešinių albumas, kuris 1928 m. buvo išleistas pakartotinai.
Savo kūrinius dailininkas eksponavo Miunchene, Berlyne, Varšuvoje, Peterburge ir kt. Vilniuje jis debiutavo 1897 m. dailės parodoje. 1902 m. Stanislavo Bulharovskio salone eksponavo paveikslą „Žydas“, o ryškiausias S. Bohušo-Sestšencevičiaus pasirodymas Vilniuje įvyko 1903 m. Ferdinando Ruščico surengtoje moderniosios lenkų dailės parodoje „Ars” („Sztuka”). Joje dailininkas eksponavo kelis portretus ir efektingus secesijos bei simbolizmo paveiktus paveikslus „Povo plunksna“, „Geiša“.
Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.
Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus)
Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus
